Kas yra psichoterapija?
Psichoterapija — tai savarankiška, moksliškai pagrįsta psichikos sveikatos srities profesija ir klinikinė praktika, kurios tikslas — palengvinti emocinius, psichologinius, psichosomatinius, santykių ir elgesio sunkumus, įskaitant ilgalaikius ar raidos eigoje susiformavusius sunkumus.
Psichoterapija — dinamiškas, visuminis, į santykį orientuotas procesas, grindžiamas terapiniu aljansu ir kylantis iš žmogaus tikslų, vertybių bei socialinio konteksto. Tikslas — ne tik sumažinti kančią, bet ir sustiprinti žmogaus psichologinius išteklius, palaikyti asmenybės funkcionavimą ir pagerinti ilgalaikę gyvenimo kokybę.
Psichoterapija apima psichodinamines, humanistines, sistemines, kognityvines ir elgesio bei integracines kryptis; jai būdingas gilumas, visuminis požiūris ir klinikinė atsakomybė sprendžiant sudėtingus ir ilgalaikius sunkumus.
Psichoterapeutas — psichikos sveikatos specialistas, kurio rengimas atitinka jo psichoterapijos krypties tarptautinės skėtinės organizacijos ir Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) arba EuroPsy psichoterapijos specializacijos pripažintus rengimo reikalavimus.
Kas yra psichoterapeutas?
Psichoterapeutas — specialistas, kurio rengimas atitinka jo psichoterapijos krypties tarptautinės skėtinės organizacijos ir Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) arba EuroPsy psichoterapijos specializacijos pripažintus rengimo reikalavimus ir kuris savo profesines žinias bei įgūdžius taiko profesinėje psichoterapijos praktikoje.
Psichoterapija — moksliškai pagrįstas, kliniškai atsakingas ir į žmogų orientuotas procesas, palaikantis žmogaus gebėjimą įveikti sunkumus, jo raidą ir gerovę.
Pagrindiniai psichoterapijos komponentai
Mokslinis pagrindas
Remiasi šiuolaikinėmis žiniomis, patikimais moksliniais tyrimais ir psichikos veikimą aiškinančiomis teorijomis (kognityvinėmis ir elgesio, psichodinaminėmis, sisteminėmis ir kt.).
Profesinė klinikinė patirtis
Profesinėje veikloje sukaupta praktinė patirtis taikant intervencijos metodus ir bendravimo būdus, reflektuojant rezultatus ir atsižvelgiant į kontekstą.
Kliento individualumas
Atsižvelgimas į kliento ypatumus — asmenybę, raidos istoriją, vertybes, gyvenimo istoriją, pageidavimus, galimybes ir kultūrinį kontekstą.
Pagalbos santykis
Terapinis santykis struktūruoto bendradarbiavimo rėmuose, kuriame svarbus vaidmuo tenka pasitikėjimui, saugumo jausmui ir pasirengimui bendradarbiauti.
Profesinis ir etinis pagrindas
Psichoterapeutas laikosi profesinės etikos ir savo krypties ar profesinės organizacijos nustatytų standartų.
Supervizija ir saviugda
Reguliarus ir struktūruotas profesinis tobulėjimas, palaikantis profesinę kokybę ir savimonę.
Psichoterapijos taikymo formos
Individuali psichoterapija
Darbas su terapeutu vienas prieš vieną.
Porų ir šeimos terapija
Darbas su santykių dinamika ir sisteminiais šeimos modeliais.
Grupinė psichoterapija
Psichoterapeuto vadovaujamas bendradarbiavimo procesas, kuriame ir klientai vienas kitą veikia gydančiai ir palaikančiai.
Psichoterapija grupėje
Psichoterapijos metodų taikymas grupėje, kurioje grupės santykiai nėra intervencijos dėmesio centre.
Psichoterapeuto kvalifikaciniai reikalavimai
Psichoterapeuto kompetencija grindžiama tinkamu aukštuoju išsilavinimu, konkrečios krypties rengimu, prižiūrima praktine veikla, nuolatiniu profesiniu tobulėjimu ir etikos standartų laikymusi.
- 1
Profesinis pagrindinis išsilavinimas
Žinios apie žmogaus raidą, psichikos veikimą, psichikos sveikatą ir profesinės pagalbos teikimo pagrindus.
- 2
Konkrečios krypties rengimas
Sistemingas pripažintos psichoterapijos teorijos, metodologijos ir praktinių įgūdžių įgijimas.
- 3
Teorinis rengimas: ne mažiau kaip 400 kontaktinių valandų
Psichikos veikimas, žmogaus raida, santykiai, psichopatologija, psichologinis vertinimas ir psichoterapijos teorijos.
- 4
Prižiūrimas praktinis rengimas: ne mažiau kaip 500 kontaktinių valandų
Darbas su klientais, patyriminis įgūdžių lavinimas ir kitas prižiūrimas praktinis mokymasis.
- 5
Supervizija: ne mažiau kaip 150 valandų
Palaiko profesinį tobulėjimą, refleksiją ir kokybišką praktiką.
- 6
Asmeninis profesinis tobulėjimas: ne mažiau kaip 250 valandų
Asmeninė terapija, patyriminis mokymasis ar kitos savimonę ugdančios formos.
- 7
Etinė ir profesinė kompetencija
Profesinės etikos laikymasis, veikimas savo kompetencijos ribose, nuolatinis tobulėjimas, bendradarbiavimas su kitais psichikos sveikatos specialistais.
Psichoterapeutai gali būti įvairios profesinės patirties ir ankstesnio išsilavinimo psichikos sveikatos specialistai (įskaitant psichologus, psichiatrus, socialinius darbuotojus), jei jie atitinka reikalaujamas išsilavinimo prielaidas ir pripažintus kokybės standartus.

Estijos psichoterapijos asociacija (EPTA)
Estijos psichoterapijos asociacija — 2010 m. įsteigta ne pelno organizacija, skatinanti kokybišką ir tarptautinius standartus atitinkančią psichoterapiją Estijoje. EPTA yra Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) pripažinta skėtinė organizacija (National Awarding Organization).
Misija: prisidėti prie vieningos, kokybiškos ir tarptautiniu mastu pripažintos psichoterapijos srities formavimosi Estijoje — srities, kuri palaiko žmonių psichikos sveikatą ir vertina psichoterapiją kaip savarankišką profesiją.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra psichoterapija?
Kas yra psichoterapeutas?
Kuo psichoterapeutas skiriasi nuo psichologo?
Kokios yra psichoterapijos formos?
Kaip rasti tinkamą psichoterapeutą?
Šaltiniai
- Europos psichoterapijos asociacija (EAP)
- ESCO — psichoterapeutas (kodas 2634.2.4)
- Estijos psichoterapijos asociacija
*) Psichoterapijos apibrėžimas grindžiamas Europos psichoterapijos asociacijos (EAP) 2026 m. apibrėžimu ir Strasbūro psichoterapijos deklaracijos (1990) principais. Apibrėžimas dera su Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) tikslais, Europos Sąjungos (ES) sistemoje galiojančiu ir Europos ekonominei erdvei (EEE) taikomu nediskriminavimo principu bei laisvo asmenų ir paslaugų judėjimo principais.






